10.jpg)
Vasario 17 d. Macikų soc. globos namų užimtumo grupių aktyviausi nariai ir jų vadovai suskubo vykti į „Molinuko“ keramikos dirbinių parodos „Čia molis virto menu“ pristatymą, kuri šį kartą buvo eksponuojama jau Klaipėdos rajono savivaldybės J.Lankučio viešosios bibliotekos Agluonėnų filiale. Smagios ir originalios parodos atidarymo akimirkos, dėka bibliotekos vedėjos Erikos, prasidėjo tikrai jaukioje aplinkoje, tiesiog prie puodelio arbatos . Nuotaikingai ir nuoširdžiai apie darbą keramikos dirbtuvėje pasakojo ilgametis „Molinuko“ dalyvis Donatas. Eksponuojamuose kūriniuose svarbią vietą užima linijos, detalės, raštai ir žinoma svarbiausia įvairiausios faktūros. Matėsi jog dirbinių technika, spalvų, faktūrų ir originalių įdėjų gausa lepino ir džiugino pirmąsyk į šią parodą susirinkusius lankytojus. Stipri, iš pirmo žvilgsnio trapių darbų galia nepaliko abejingų. Galbūt todėl atidarymo lankytojai ilgai nenorėjo skirstytis, vis sugrįždavo ieškodami ir atrasdami naujų, įdomių detalių. Visus mus, savo nuoširdumu, sužavėjo lankytoja, dalyvavusi pristatyme, knygų vaikams autorė Afemija paskaičiusi ir padovanojusi naujai išleistą vaikų knygelę.
Biblioteka, savo ruožtu, atsidėkodama padovanojo mums dar ekskursiją su gidu į Agluonėnų etnografinę sodybą. Tai vienas iš išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių, statytų 1898m.
Vasario 15 d. nemažas globos namų gyventojų ir darbuotojų būrys susirinko tradiciškai paminėti vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Ši diena svarbi kiekvienam lietuviui, pagerbiami kovotojai už laisvę Lietuvoje. Susibūrę visi kartu prisiminėme šiek tiek istorijos, skaitėme eiles, žiūrėjome vaizdinę medžiagą skirtą šiai dienai. Vasario 16- oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje. Minėdami šią dieną, mes turime pakankamai motyvų pamąstyti apie savo protėvių politinę kultūrą ir jų drąsą. Ši diena mums primena, visas Lietuvos laisvės kovas, simbolizuoja nepriklausomybės metų pasiekimus.
Globos namuose vyko renginys, skirtas Šv.Valentino dienai. Ši šventė jau tapo tradicine ir yra organizuojama kiekvienais metais mūsų globos namuose. Renginio metu vyko žaidimai ir atrakcijos, kiekviena socialinė grupė atėjo pasiruošusi po sugalvotą žaidimą, kuriuose noriai dalyvavo globos namų gyventojai. Išradingumo atliekant užduotis gyventojams tikrai netrūko, poroms teko atlikti įvairiausias užduotis, po kurių nugalėtojai buvo apdovanojami „saldžiais“ prizais. Na o renginį vainikavo diskoteka.
Macikų socialinės globos namai, Užgavėnių rytą tapo pilni velnių, raganų ir visokių kitokių persirengėlių. Kaukių eisena aplankė visus korpusuose esančius gyventojus, užimtumo būrelius, kviesdami į Užgavėnių šventę. Susirinkę sporto aikštelėje persirengėliai ir svečiai stebėjo „Kanapinio“ ir „Lašininio“ rungtynes. Rolę turintys „Ubagai“ visų išmaldos prašė, o „Žydelis“ gražiu gyvenimu džiaugėsi. Kur buvus ir „Giltinė“ atėjo visus išgąsdindama, „Daktarai“- visiems sergantiems vaistus dalino, čigonės, gražuolės, žavėjo ir apgaudinėjo. „Kanapinis“ laimėjęs kovą, traukiant virvę: - išvarė „Lašininį“, sudegino „Morę“ ir visus pakvietė blynų ir košės valgyti bei gira užsigerti.
Socialinėje grupėje ,,Neužmirštuolė“ paminėjome Duonos dieną. Gyventojos sužinojo, jog nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies, padeda gydyti akių ligas, žaizdas...
Duonos istorija labai ilga. Ilga ir garbinga. Tačiau šiandien gyvendami pašėlusiame ritme, nebesusimąstome, jog tai ką valgome kasdien – ne tik maistas, bet ir didžiulė vertybė, kurią turime branginti.
Vasario 2 d. dalyvavome draugiškuose stalo teniso varžybose Rusnėje su specialiosios mokyklos auklėtiniais. Varžybos – tai galimybė išdrįsti pademonstruoti savo gebėjimus ir išbandyti jėgas varžantys su kitais. Varžybose žaidėjams teko sukaupti dėmesį ir valią, žaidžiant mąstyti, priešininkams padėkoti už varžybas ir paspausti rankas. Dalyviai patyrė pergalės džiaugsmą ir nusivylimo kartėlį. Užėmusiems prizines vietas Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas įteikė diplomus.
Socialinės darbuotojos bei psichikos sveikatos slaugytoja kartu su gyventojomis socialinėje grupėje ,,Neužmirštuolė“ aptarė pagrindinį žmogaus turtą – SVEIKATĄ. Gera sveikata sudaro prielaidas žmogui įgyvendinti savo gyvenimo tikslus ir siekius, įveikti sunkumus ir negandas, išreikšti save kūrybišku darbu. O, kūno kultūra yra vienas iš svarbiausių sveikatos ugdymo veiksnių, nes ji skatina: fizinį aktyvumą, gerina fizinį pajėgumą, stiprina sveikatą.
Globos namuose vyko sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos, Lietuvos valstybinės šventės minėjimas. Renginio organizatorė pasakojo, jog 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai jau atsisakė. Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.
Nors praėjo jau 25 metai nuo Sausio 13-osios, tačiau visi dar pamename, kokiomis nuotaikomis gyvenome tuo įsimintinu laikotarpiu - vieni stebėdami šiuos liūdnus įvykius toli nuo tėvynės, kiti kovodami už savo šalį būdami Vilniuje. Lietuviai šios dienos niekada nepamirš, kaip ir aukų, kovojusių už laisvę.
Dar praėjusio šimtmečio pirmaisiais dešimtmečiais persirengėliai ,,karaliai" vaikščiodavo po kaimus ir miestus. Sausio 6 d. švenčiama šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdinis laikotarpis. Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą. Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Globos namuose trys karaliai nedovanojo nei aukso, nei sidabro, o visiems žmonėms linkėjo viso ko geriausio.
