10.jpg)
Renginio metu vyko įvairūs atrakcionai. Pirmiausia reikėjo pasakyti kuo daugiau meilių žodelių savo išrinktajam; vėliau reikėjo pamaitinti savo mylimąjį - kiekvienos poros moterys privalėjo lūpomis su šaukšteliu pakabinti jogurto ir grįžusios pas savo partnerį pamaitinti jį. Poros buvo labai išmoningos ir labai stengėsi atlikti užduotis kuo geriau. Trečiojoje užduotyje reikėjo parodyti savo sugebėjimus piniginiuose reikaluose. Poros turėjo kuo greičiau sukurti bankų tinklą, į kiekvieną banką padedant po vieną kupiūrą. T.y. poroms išduodami pinigai - fantai, o bankai - tai vaikinų kišenės, atvartai, įvairiausios kitos slaptos vietos. Reikėjo pasistengti kuo greičiau sutvarkyti savo indėlius ir atidaryti kuo daugiau bankų, t.y. paslėpti pinigus – fantus. Skambant muzikiniam fonui pinigėliai buvo kruopščiai suslėpti. Po to reikėjo apsikeisti moterims poromis ir kuo greičiau nuimti iš sąskaitų visas sumas... Tai buvo juoko, kol buvo rasti visi banknotai. Ketvirtoje užduotyje dalyviai bandė prie juosmens pririštu raudonu flomasteriu nupiešti meilę ant grindų padėtame lape (širdį ar pan.). Laimėtojais paskelbta originaliausia pora, kuri nupiešė suprantamą piešinį. Penktojoje užduotyje kiekviena pora gavo po pripūstą balioną, kurio viduj buvo užduotis. Mūsų porelės turėjo balioną įsidėti tarp pilvų ir taip stipriai apsikabinti, kad balionai sprogtų. O po to reikėjo atlikti užduotis, nurodytas balionuose.
Visuose pasirodymuose netrūko skambių muzikos akordų, šokių ir netrūko šypsenų, - matyt, tikrai nemaža dalis yra įsimylėję, mylintys ir jų širdyse dar ne sutema...
„RANKŲ IR MINTIES SUŠILDYTI“
Š.m. vasario 10 d. Macikų socialinės globos namų foje patalpose, gyventojas Donatas Balčiauskas su dideliu jauduliu ruošėsi pirmajai savo personalinei keramikos darbų parodai. Autorius nuogąstavo, kad gali būti per mažai darbų, tačiau jie gražiai užpildė patalpos erdvę ir nudžiugino į parodos pristatymą atėjusius pačius brangiausius ir artimiausius globos namų bendruomenės žmones, darbuotojus.
Darbus pristatė ir apie menininką pasakojo globos namų keramikos užimtumo grupės „Molinukas“ vadovė Beata Vaitelienė. Ji paminėjo, jog Donato kūrybiniai darbai: dubenėliai su nuotaikingu dekoru, žvakidės, gyvūnėliai, ąsočiai, įmantriausių formų vazos – tikrai žavi subtilumu, kruopštumu, meniškumu. Tai ir yra jo kūrybos ženklas, todėl jo darbų neįmanoma supainioti su kitų kūrėjų darbais.
Jaukiame parodos atidaryme daugiausia aidėjo bičiuliški sveikinimai. Globos namų direktorius Romualdas Jovaiša parodos autoriui įteikė padėkos raštą už ilgametį dalyvavimą „Molinuko“ grupės veikloje ir liaudies meno tradicijų puoselėjimą keramikos srityje. Padėkojo už suteiktą galimybę susipažinti su unikaliais darbais, palinkėjo neišsenkančios kūrybinės versmės ir išreiškė viltį, jog Donatas dar ne kartą džiugins savo originaliais keramikos darbais. Ir iš tiesų, šiluma sklidusi nuo Donato eksponuojamų keramikos dirbinių tikrai sušildė visus parodos lankytojus, kurie savo gausius linkėjimus išsakė ir padėkos knygoje.
Š.m. vasario 2 d., Macikų socialinės globos namų bibliotekoje buvo paminėta rašytojo B. Sruogos 115-osios gimimo metinės.
Artimiau susipažinti su rašytoju biografija, jo gyvenimu bei jo kūryba susirinko nemaža dalis globos namų gyventojų bei darbuotojų. Renginyje taip pat dalyvavo direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J.Andrijauskienė, vyriausioji socialinė darbuotoja I.Gimbutienė.
Renginį pradėjome rašytojo B. Sruogos eilėmis, kurias skaitė gyventojos L.Laureckytė ir R.Žagrakalytė. Su rašytojo biografija supažindino A.Kazlauskas ir V.Lukas. A.Repčys ir A.Butkus priminė rašytojo parašytus kūrinius. Minėjimo pabaigoje direktoriaus pavaduotoja socialialiniams reikalams J.Andrijauskienė ir vyriausioji socialinė darbuotoja I.Gimbutienė nuoširdžiai padėkojo dalyviams už nuoširdumą ir jėgas skirtas renginiui, už jų geranoriškumą ir jausmus perteikiant rašytojo eiles, taip pat pasidžiaugė, jog nesame abejingi lietuvių rašytojams ir juos prisimename.
Visiems susirinkusiems buvo įdomu, sklido jauki šiluma, lydėjo gera nuotaika. Renginiu tikimasi, jog tai paskatins visus dažniau lankytis bibliotekoje, skaityti knygas ir spaudą.
0.normal.jpg)
Šių metų sausio 13-ą dieną globos namų bibliotekoje buvo paminėta Laisvės gynėjų diena. Susirinkę gyventojai bei darbuotojai prisiminė žuvusiuosius didvyrius bei kiekvienam iš jų uždegėme po žvakutę ir jų atminimą pagerbėme tylos minute. Gyventojai skaitė eiles, skirtas žuvusiesiemas atminti.
1991 m. sausio 13 dieną tauta vieningai stojo prie televizijos bokšto, parlamento rūmų, ginti to, kas tuo metu buvo vadinama Lietuvos širdimi. Lietuvos žmonės gynė Lietuvos nepriklausomybę. Nuo tos dienos jau praėjo 20 metų. Lai sausio 13-osios dienos išbandymai neišblaško mūsų tikėjimo, atminimo, meilės ir vilties, nes tik laisvas žmogus gali būti laimingas. Tik laisvėje mes galime būti tokiais, kokiais norime būti, o ne tokiais, kokiais mus priverstų būti...
Kaip ir kiekvienais metais, Macikų socialinės globos namuose, tapo tradicija rengti naujametinį karnavalą. Šiais metais jis vyko gruodžio 29 dieną globos namų aktų salėje. Salė prigužėjo pilna norinčiųjų pasižiūrėti šio renginio.
Pasitinkant ateinančius Triušio metus vyko šou "2 minutės šlovės", kurio metu pasirodė kiekviena socialinė grupė su savo talentais. Kiekvienas pasirodymas išsiskyrė originalumu, todėl vertinimo komisijai buvo labai sunku išrinkti nugalėtoją. Kadangi visi dalyviai buvo šaunūs - nugalėjo draugiškumas...
Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ jau trečius metus iš eilės kviečia mus dalyvauti Kalėdinių piešinių konkurse. Šiais metais savo darbus siuntė V.Balakauskaitė, R.Šuminaitė, G.Laukaitis, R.Žagrakalytė, A.Repčys ir J.Petriakova.
Visi dalyviai gavo atminimo dovanėles, o tarp geriausių darbų sąrašą pateko V.Balakauskaitės ir A.Repčio piešiniai. Nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais ir grožinės literatūros leidiniais.
Jau nuo seno, gruodžio 3-ioji minima kaip Tarptautinė neįgalių žmonių diena. Dar 1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgalių žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad šiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės ir kad būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje.
Macikų socialinės globos namuose, kiekvienais metais organizuojamas renginys skirtas šiai dienai paminėti. Socialinė darbuotoja kultūriniam užimtumui V.Jovaišienė kiekvienais metais parengia šiai dienai skirtą gyventojų, dalyvaujančių saviveikloje, pasirodymą. Šiais metais, gruodžio 2-ąją matėme muzikinį sceninį pasirodymą, kur ir dainos, ir šokiai bei visa renginio vedančiųjų papasakota informacija buvo apie pamario kraštą bei bites. Scenos dalyviai savo pasirodymu džiugino šventės svečius, stengėsi įtraukti juos menant mįsles bei kvietė prisiminti patarles.
Renginio pabaigoje, vedančiosios visiems svečiams ir dalyviams palinkėjo, kad gyvenimas kasdien būtų kiek įmanoma skaidresnis, o problemas sprendžiant nebūti vienišiems...
Šių metų lapkričio 30 dieną 10 val. Macikų socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai rinkosi koplytėlėje į rytmetį skirtą Adventui. Renginyje dalyvavo globos namų direktorius R.Jovaiša, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J.Andrijauskienė, pavaduojanti vyriausiąją socialinę darbuotoją socialinė darbuotoja R.Girgždienė, vyriausioji slaugytoja T.Bekerienė.
Montaže dalyvavo gyventojai: V.Balakauskaitė, D.Piktužas, V.Lukas, A.Repčys, P.Dapšauskas bei socialinės darbuotojos A.Tarozienė ir P.Kiaurakienė.
Renginys, skirtas Advento pradžiai buvo pradėtas garbinimo himnu Viešpačiui. Vėliau klausėmės apie Adventą, jo trukmę, tradicijas bei papročius. Buvo paminėta, jog atėjo tamsiausias ir niūriausias keturių savaičių Advento laikotarpis, kuris prasidėjo šį sekmadienį. Tai laukimo laikotarpis kol įsižiebs šviesi Beatliejaus žvaigždė, kuri praneš mūsų Viešpaties gimimą. Renginio metu neapsieita ir be Advento simbolio - vainiko su keturiomis žvakėmis. Evangelijos įkvėpta, Bažnyčia ir visi krikščionys su degančiais žiburiais budi ir rengiasi kūdikėlio gimimui. Pagal papročius, dažniausiai į vainiką įtaisomos baltos žvakės, nors yra sakoma, kad tinkamiausia Advento vainiko žvakių spalva – trys violetinės ir viena rausva. Po vieną violetinę uždegama kiekvieną Advento sekmadienį, o rausva paskutiniąją per Kristaus gimimo iškilmę. Bažnyčia aiškina, kad violetinė spalva reiškia atgailą ir atsivertimą, o rusva džiaugsmą dėl netrukus gimstančio Atpirkėjo.
Vedančioji paminėjo, jog pirmoji Advento žvakė vadinama Pranašų žvake. Šventame rašte parašyta: „Tauta gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“. Šią Pranašų žvakę uždegė Macikų socialinės globos namų direktorius. Jis pasveikino susirinkusiuosiuss ir kvietė visus gražiai ir prasmingai praleisti visą Advento laikotarpį, atsiprašyti įskaudinus, atleisti skriaudėjui, susitaikyti ir grąžinti skolas.
Vedančiosios papasakojo, jog Adventas tai laikas, kurio metu tiesiami keliai, kuriais vargu ar eita, keliai kurie buvo nutrūkę. Tai nauji keliai. Keliai nuo žmogaus pas žmogų, vyro pas žmoną, žmonos pas savo vyrą, tėvų pas savo vaikus, vaikų pas tėvus, keliai pas kaimynus, darbo kolegas, keliai pas nuošalyje likusį žmogų. Adventas tai laikas, kurio metu vienas kitame uždegame žiburį: pritarimo, drąsos, meilės, draugystės, pagalbos.
Buvo paminėta, kad per Adventą žmonės nesilinksmina, nešoka. Adventas ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senoliai tikėjo, kad šiuo tamsiuoju metu aplink slankioja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms ir jų darbams, žiemkenčių pasėliams, gyvuliams. Todėl ir įvairių draudimų būdavę apstu.
Renginio metu visi žiūrėjome į nuostabią žvakės skleidžiamą šviesą ir jautėme jos šilumą ir ramybę. Buvome susikibę rankomis ir įsivaizdavome kad esame rate, kad taptume panašūs į Advento vainiką. Vainikas tarsi sako: „Kai sudarote ratą, laikas tarsi išnyksta. Dievas tarsi susijungia su žmonėmis, dangus nusileidžia ant žemės.
Pabaigoje visi renginio dalyviai sugiedojo giesmę “Dieve arčiau Tavęs”, o po renginio visos socialinės grupės užsidegė savo atsineštas žvakeles nuo Pranašų žvakės, kad parneštų į savo gyvenamus korpusus ugnį, nuo kurios uždegs savo Advento vainikų žvakes.
Lapkričio 1-oji, diena, kai žmonės visame pasaulyje lanko artimųjų ir draugų kapus, prisimena juos, uždega žvakutes, atneša gėlių. Šeimos susirenka prie kapų, dalinasi prisiminimais apie išėjusiuosius anapilin.
Visi, kurie jau yra Dievo artumoje ir džiaugsme - šventi. Tik apie kai kuriuos garsesnius žmones Bažnyčia sprendžia ir pasako, kad jie danguje, o visus - kas suskaičiuos? Todėl ir skirta viena diena per metus jiems pagerbti. Ši šventė mus padrąsina užtikrindama, kad dangus ne per aukštai, kad šventumas kasdienybėje pasiekiamas.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, Macikų socialinės globos namų gyventojai, lapkričio 1-ąją, kartu su juos lydinčiais socialiniais darbuotojais bei globos namų direktoriumi R.Jovaiša, vyko į kapines aplankyti jau anapilin iškeliavusių draugų, pažįstamų ar artimųjų kapų. Kai kurie gyventojai padėjo ir uždegė ant mirusių draugų kapų žvakutes, kiti gėlių puokšteles.
Jau ne pirmą kartą Macikų socialinės globos namų gyventojai laisvalaikį leidžia boulingo klube. Šįkart lietingą spalio 21 dieną turiningai praleisti laisvalaikio išsiruošė I korpuso I aukšto vyrai.
Kai kurie gyventojai net neįsivaizdavo kaip boulingas yra žaidžiamas, nes čia lankėsi pirmą kartą gyvenime. Atvykus, mus pasitiko boulingo darbuotojas, kuris paaiškino žaidimo taisykles. Nurodė kokio svorio kamuolius imti, norint, kad jis gerai riedėtų, kaip taisyklingai paimti kamuolį, kaip jį mesti norint numušti visus kėglius ir laimėti.
Žaidėme su dideliu entuziazmu, džiaugėmės rezultatais bei „straikais“. Geriausiai žaisti sekėsi J. Petrovui, A. Butkui bei M. Šamonskiui. Baigę žaisti boulingo rezultatus aptarėme prie ledų ir kavos puodelio.
