10.jpg)
GYVENTOJŲ IŠVYKA Į KINO FILMĄ „LŪŠNYNŲ MILIJONIERIUS“
Filme „Lūšnynų milijonierius“ aštuoniolikmečio vaikino lūpomis pasakojama apie tikrąją Indiją – kontrastų šalį, kurioje įmanoma viskas: skurdas, elgetavimas, neraštingumas, religijų kova, griežtos tradicijos, čia pat prabangūs milijonierių rūmai, prabanga, sparčiai kylantis naujasis pasaulinio lygio informacinių technologijų centras... Aštuoniolikmetis Džamalis Malikas dalyvauja indiškoje „Kas nori tapti milijonieriumi?“ žaidimo versijoje. Kiekvienas užduotas klausimas - asmeniškai išgyventas teisingas atsakymas, patirtas realiame vaikinuko gyvenime. Prieš akis plaukia skurdžios ir alkanos vaikystės prisiminimai, pirmieji susidūrimai su gatvės gaujomis, mylimos draugės veidas... Kiekvienas Džamalio prisiminimas atskleidžia atsakymus į klausimus, kuriuos vaikinas išgirdo žaidime „Kas nori tapti milijonieriumi?“ Tai jautrus ir atviras pasakojimas apie tai, ką sužinome ir išmokstame gyvenimo mokykloje, kurioje teisingai išspręstas matematikos uždavinys beveik nieko nereiškia, o atsakymus surasti dažniausiai tenka savarankiškai...
KNYGNEŠIO DIENA
Knyga – ji tokia svarbi pasaulyje! Knyga – tai lobynas, kuriame slypi žmonių kultūra, sukaupta patirtis, informacija, praeitis, dabartis ir pamatai ateičiai! Gebėjimas rašyti knygą – kurti – tai ypatingas apdovanojimas. O kaip tai svarbu tautai, kuri rašo savo gimtąja kalba! Kalba – tai pats svarbiausias tautos ir valstybės egzistavimo rodiklis, todėl jos išsaugojimas būtinas. 1864 – 1904 metais, kai Rusijos caras draudė lietuvišką spaudą, lietuvių kalba buvo marinama, bet nebuvo sužlugdyta. Tik todėl, kad atsirado žmonių, kurie negailėjo savęs ir gimtąją kalbą platino slapčia. Tie žmonės – tai knygnešiai, kuriuos būtų galima pavadinti šventaisiais, juk sakoma „knygnešių šventa gadynė”...
Š.m. kovo 16-ąją, pensionato bibliotekoje, būrys gyventojų bei darbuotojų susirinko paminėti knygnešio dienos. Pensionato direktorius R.Jovaiša renginį pradėjo šiais žodžiais: „Knygnešių atminimas gyvas. Jie pelnė mūsų pagarbą ir padėką. Į istorija tenueina gūdūs vergovės metai, kai buvo draudžiama mūsų gimtoji kalba ir malda, plėšiama Dievo ir tėvynės meilė iš mūsų lūpų ir širdies“. Gyventojai A.Aušra, V.Sadauskienė ir L.Laureckytė skaitė lietuvių poetų eilėraščius skirtus šviesiam knygnešių atminimui. Socialinės darbuotojos priminė šiek tiek istorijos faktų apie Lietuvos knygnešius, kurie Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį: spaudos draudimo metais platino lietuviškas knygas, pirmieji suprato, kad turi nepasiduoti rusinimui. Knygnešiai – valstiečiai, ūkininkai, dvasininkai, inteligentija – stojo į kovą už gimtąjį žodį, lietuvišką raštą, kalbą, autentiškumą. Taip, su derama pagarba, šiems į istoriją patekusiems žmonėms paminėti ir susirinkome šį gražų pavasario rytmetį.
VĖL ŠURMULIAVO KAZIUKO MUGĖ
Kovas – pirmasis pavasario mėnuo, senovėje juo ir prasidėdavo žemdirbio metai. Todėl visus amatininkus, verbų pynėjus, medžio drožėjus, mezgėjus, puodžius, prekiautojus – visus, pasiilgusius pavasario, norinčius ir mėgstančius pasilinksminti, pensionato bendruomenė sukvietė į nuotaikingą šventę – Kaziuko mugę. Susirinkusiems svečiams, dalyviams buvo suteikta galimybė paklausyti ir šiek tiek istorijos iš kur ir kaip kilusi ši nuostabi pavasario šventė.
Šventinei nuotaikai kelti, gerbiamas pensionato direktorius, susirinkusiuosius į kermošių kvietė aktyviai įsijungti į surengtos, nuostabiai turtingos mugės šurmulį. Linkėjo, kad mugė taptų tikra švente ir tarp dalyvių vyrautų tik pakili, gera nuotaika, o kiekvienas jos dalyvis taptų pagrindiniu šventės veikėju, skatino labai sėkmingai derėtis, išsirinkti lauktuves be kurių nevalia sugrįžti į namus. Skambant nuostabiai dainai, Šv. Kazimiero dienos proga, buvo pasveikinti visi Kaziai ir Kazytės šventiniais tikrų tikriausiais kermošiaus karoliais, kad išsiskirtų iš gausios minios.
Liaudžiai nekantraujant, pinigams žvangant, mugės pradžią nedelsiant ir paskelbia pensionato direktorius iškilmingai trenkęs gongo dūžius.
Pensionato salė pavirto šurmuliuojančiu kermošiumi. Skambėjo gyva liaudiška muzika, o prekeivių stalai stebino prekių gausa ir įvairumu, nes visos pensionate vaikiančios užimtumo grupės plušo visus apskritus metus. Ir ko čia tik nebuvo Galėjai įsigyti ir puikius karolius ar pakabuką, nuostabią atvirutę ar staltiesėlę, nertų gaminių, svarbiausia – kapšelių pinigams, iš šiaudelių pagamintų nuostabių krepšelių, paveikslėlių, pieštukinių, keramikos dirbinių, žaisliukų. Kai kurios prekyvietės pražydo įvairiaspalvėmis tulpėmis ar dar niekur nematytomis gėlėmis, pasipuošė verbomis, pirkėjus kvietė vis kitokiais plakatais. Vieni gyrėsi, kad jų prekės geriausios, kitų – pigiausios, o treti tiesiog rinktis, paskubėti ir pinigėlių negailėti. Beje, auksarankiai savo rankdarbius skyrė ne tik Kazimierinėms, bet ir artėjančioms Šv. Velykoms.
Beje, neliko nuošalyje tiesiog atsitiktinai į kermošių užklydusi puiki Kazimierų porelė, kurie kaip tikri „ponai“ įriedėjo savo dviračiu dar veikiančiu karneliu. Todėl kas, jei ne šventės šeimininkas žinodamas visas paslaptis, kas iš ko ir kaip pagaminta, padėjo pasimetusiai, bet dar gražiai atrodančiai porelei susigaudyti suvenyrų ir gardumynų gausoje.
Na, o kai visos prekės jau buvo išparduotos, grašiai išleisti, grojant gyvai muzikai buvo galima linksmai patrypti liaudies rateliais ir šokiais vyti lauk užsibuvusią žiemą, šaltį ir gripą.
UŽGAVĖNĖS
Nuo seno žmonės tikėjo, jog Užgavėnes reikia švęsti linksmai, triukšmingai, valgyti devynis ar dvylika kartų per dieną, persirenginėti velniais, žydais, ubagais, lankyti pažįstamų žmonių namus, kad metai būtų sotūs, sėkmingi ir laimingi.
Vasario 24 dieną pensionate vyko Užgavėnių šventė, kurioje dalyvavo daug žmonių - tiek iš pensionato, tiek iš kaimo bendruomenės. Visi dalyviai buvo persirengę įvairiausiomis kaukėmis: velniai, žydai, ubagai, daktarai, raganos. Šventės metu vyko imtynės tarp kanapinio ir lašininio. Kanapinis - liesas, išdžiūvęs, virve susijuosęs, kvietė lašininį į kovą. Lašininis - riebus, dešromis apsikarstęs, taukais nusiblizginęs storulis... Vėliau vyko žydų bei velnių prisistatymai ir šokiai. Šventės kulminacija - Morės sudeginimas. O kol Morė degė, visi linksminosi, šoko, valgė blynus su koše bei gėrė girą...
KLUBO JAZZ BOWLING – NUGALĖTOJOS
Vieną gražų vasario mėnesio rytą socialinės grupės ,,Likimas“ gyventojos turėjo galimybę gerai praleisti laiką, klube Jazz Bowling. Boulingo klube veikia 8 boulingo takeliai, 4 iš jų yra pritaikyti žaisti ir neįgaliesiems - pasikelia borteliai, todėl nenumušti nors vieno kėglio tiesiog neįmanoma. Tad visos dalyvavusios gyventojos išreiškė džiaugsmą pajutusios pergalės skonį. Po įspūdingo žaidimo kavinėje vaišinomės ledais, dalinomės įspūdžiais.
Dėkojame klubo Jazz Bowling administracijai už suteiktas nuolaidas.
Socialinė darbuotoja V. Jančauskienė
VALENTINO DIENA
Vasario 14-ąją - Valentino dieną - žmonės visame pasaulyje savo mylimiesiems siunčia romantiškus atvirukus ir dovanėles. Pavadinta ji krikščionių šventojo vardu. Šventojo statusą krikščionių Bažnyčia mirusiajam suteikė už ypatingus poelgius. Valentinui buvo įvykdyta egzekucija vasario 14-ąją. Naktį prieš tai jis mylimąjai nusiuntė laiškelį, kuriame užrašė: "Nuo tavo Valentino".
Pas mus pensionate kiekvienais metais tradicija tapo švęsti Valentino dieną - meilės dieną. Gyventojai vieni kitus sveikina, klijuoja širdeles vieni kitiems bei prisipažįsta meilėje. Renginio metu visi linksminasi, šoka, vyrauja gera nuotaika.
PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA „PAJŪRIO KRANTAI“
SAUSIO 13-OJI - LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA
Laisvė - pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui - laisvės atėmimas, nes prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo "aš". Netekti laisvės - netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią, dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas...
Š.m. sausio 12 dieną į socialinės grupės "Aitvaras" poilsio kambarį susirinkio pensionato gyventojai, pensionato direktorius R.Jovaiša, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J.Andrijauskienė, socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai širdimi prisiminti už Laisvę žuvusius ir pagerbti tuos, kurie pasakė:NELEISIM.
Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 m. sausio 13-osios įvykiai. Jie pareikalavo nemažai aukų. Žuvusius tautos didvyrius pagerbėme tylos minute, uždegėme žvakutes. Buvo surengta fotografijos paroda skirta sausio 13-osios įvykiams atminti. Gyventojai: A.Aušra, A.Butkus, V.Balakauskaitė, L.Laureckytė kartu su socialiniais darbuotojais skaitė eiles. Buvo dalijamasi prisiminimais apie lemtingus šios dienos įvykius.
TRYS KARALIAI
Jau nuo senų laikų išlikusi tradicija, jog sausio 6-ą dieną visus aplanko Trys karaliai, linkėdami laimės sveikatos ir stiprybės ir dovanodavo žmonėms dovanas: Baltazaro dovana – mira, Melchioro dovana – auksas, Kasparo dovana – smilkalai. Bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašydami pirmąsias savo vardų raides – K+M+B (Kasparas, Melchioras, Baltazaras).
Ši tradicija neužmirštama ir pas mus pensionate, šią dieną, po pensionato korpusus vaikšto „trys karaliai“ giedodami giesmes ir visiems linkėdami sveikatos ir stiprybės, o ant durų užrašydami savo vardų raides.
NAUJAMETINIS KARNAVALAS "ŪKYJE PAS RAPOLĄ"
Šių metų gruodžio 30 d. pensionate vyko Naujametinis karnavalas tema "Ūkyje pas Rapolą" arba "Šv. Kūčių naktis ant šieno". Palydint 2008-uosius - Geltonosios žiurkės metus ir pasitinkant Geltonojo buliaus (jaučio) metus ir buvo inscenizuotas pasirodymas.
Taigi, šventės dalyviai, - t.y. ūkininkas Rapolas, jo vaikai bei gyvulėliai, kurių čia, tvarte, buvo tikrai nemažas būrys (avys, ožkos, kiaulės, arkliai, jaučiai, karvės, pelės ir visi naminiai paukščiai), privertė visus stebėjusius renginį persikelti į stebuklingą šv. Kūčių naktį, kuomet, kaip sakoma "...ir vanduo virsta vynu, o gyvulių ir paukščių kalbą gali suprasti ir žmonės..."
Ūkininko Rapolo gyvulėliai pasirodė beesą labai susidomėję politika. Tačiau į ilgas politines diskusijas nesivėlėme: žaidėme žaidimus, šokome, būrėmės.
Naujametinį karnavalą vainikavo Kalėdų senelio atsiųstas laiškas, kuriame jis atsiprašo už negalėjimą dalyvauti šventėje, kadangi "susirgo jo auksaragiai elniai", linki visiems gerų ateinančių metų bei informuoja, jog dovanėles pristatys į kiekvieną socialinę grupę. Kalėdų senelis palinkėjo visiems vadovautis ateinančiais metais Naujųjų metų receptu: "Imama 12 mėnesių, nuo jų švariai nuvalomas kartėlis, godumas, baimė. Kiekvienas mėnuo supjaustomas gabalėliais į 30 ar 31 dalį taip, kad atsargų užtektų vieneriems metams. Kiekviena dalis ruošiama atskirai: viena dalis darbo, dvi – linksmumo bei jumoro. Dar pridedami trys šaukštai optimizmo ir vienas arbatinis šaukštelis tolerancijos, viena dalelė ironijos ir žiupsnelis takto. Tada visa masė gausiai užpilama meile. Paruoštas patiekalas papuošiamas mažais dėmesingumo lapeliais ir kasdien patiekiamas su gera nuotaika ir vienu geros gaivinančios arbatos puodeliu..."
