„ Ant rankų aš nešiau jums raides,
Ir krito jos į dirvą Lietuvos,
Širdim aš atnešiau dalelę saulės,
Ir tapo Lietuvoj kur kas šviesiau,
Istorijon įrašė mano kuklų vardą,
Aš knygnešys, vienintelis pasaulyje esu“.
Kaip ir kiekvienais metais, kovo 16 d. nemažas globos namų gyventojų ir darbuotojų būrys susirinko į biblioteką tradiciškai paminėti Knygnešio dieną. Ši diena svarbi kiekvienam lietuviui. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, spaudos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Tai neatsitiktinė data. Tą dieną gimė žinomas kultūros veikėjas, knygnešys – Jurgis Bielinis, kurio gimimo data – kovo 16-oji laikoma ir Knygnešio diena. Susibūrę visi kartu prisiminėme šiek tiek istorijos. Kaip knygnešiai rizikuodami savo gyvybe spausdino, platino, nelegaliai gabeno į Lietuvą lietuvišką žodį. Buvo kovojama ne tik dėl spaudos, bet ir dėl mokyklos, vaikų mokymo skaityti lietuviškai. Bet po didelių kovų Lietuva atgavo lietuvišką spaudą. Šios kovos simboliu tapo Knygnešys. Gyventojai skaitė eiles apie nelengvą Knygnešio dalią, užrašytus knygnešių atsiminimus, vyravo puiki nuotaika ir visiems buvo įdomu. Baigdami renginį visiems linkėjome, kad neišblėstų atmintis tų, kurių dėka ir šiandien turime lietuvišką žodį ir knygą. Tegul lietuviškas žodis, vis dažniau skelbia gerą žinią, skatina viltis ir pasitikėjimą.
Siela ir kūnas džiaugiasi kalendoriniu pavasariu. Tai gamtos prabudimo laikotarpis, kuris džiugina žmones ir skatina juos kibti į darbus. Be to, tai gražių, tradicinių švenčių laikotarpis, kai kartu su vyturėlio čirenimu, kovo 4d. mūsų globos namus „sudrebino“ didžiausia šventė – Kaziuko mugė, kuri šiemet visus pasitiko ne tik prekybos gausa, bet ir renginių įvairove. Todėl kiekvienas atėjęs apsipirkti, taip pat rado ir kur akis paganyti, kojas linksmai „pakratyti“ ir žinoma protus pamiklinti. Linksminosi visi – ir maži, ir dideli, jauni, ir seni. Kas pirko, kas pardavė, kas už dyką atidavė. Kas siūlė, kas gyrė – tam visi pavydėjo, o kas tylėjo – riestainio skylę turėjo.
Vasario 24 dieną, Šiaulių universiteto sporto salėje vyko kasmetinis respublikinis salės futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 11 komandų iš įvairių Lietuvos įstaigų: Jotainių (Panevėžio r.), Aukštelkės (Šiaulių r.), Dūseikių (Telšių r.), Šiaulių (Šiauliai), Ventos (Akmenės r.), Veisiejų (Lazdijų r.), Suvalkijos (Marijampolės r.), Macikų (Šilutės r.) socialinės globos namų, Dabikinės specialiosios mokyklos (Akmenės r.), Kelmės specialiosios mokyklos (Kelmės r.), Šiaulių specialiojo ugdymosi centro. Komandos pagal 2015 metų rezultatus buvo suskirstytos į tris lygius. Stipriausiame A lygyje aukso medalius laimėjo Macikų socialinės globos namų futbolo komanda. Macikų komandai iškovojo pergalę sportininkai Arvydas Butkus, Virginijus Šarpnickis, Aivaras Matulevičius, Vidas Laurinavičius, Artūras Mironovas ir Ramūnas Juknius. B lygyje čempionais tapo – Ventos futbolo komanda, C lygyje aukso medalius laimėjo Dabikinės specialiosios mokyklos komanda. Visų lygių nugalėtojams atiteko medaliai, taurės ir saldieji prizai. Tarp grupės varžybų Šiaulių sporto gimnazijos regbininkai kartu su „Baltrex - Šiauliai“ komanda, jauniausiems Šiaulių specialiojo ugdymosi centro sportininkams suorganizavo estafetes ir papasakojo regbio žaidimo subtilybes. Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams ir partneriams, kurie prisidėjo prie šio renginio: Šiaulių universiteto bendruomenei, regbio klubui „Baltrex - Šiauliai“, Šiaulių sporto gimnazijos jauniesiems regbininkams, Šiaulių mėgėjų futbolo klubui „Kupsc“ ir UAB Tomorrow’s Trends & Tools.
Vasario 17 d. Macikų soc. globos namų užimtumo grupių aktyviausi nariai ir jų vadovai suskubo vykti į „Molinuko“ keramikos dirbinių parodos „Čia molis virto menu“ pristatymą, kuri šį kartą buvo eksponuojama jau Klaipėdos rajono savivaldybės J.Lankučio viešosios bibliotekos Agluonėnų filiale. Smagios ir originalios parodos atidarymo akimirkos, dėka bibliotekos vedėjos Erikos, prasidėjo tikrai jaukioje aplinkoje, tiesiog prie puodelio arbatos . Nuotaikingai ir nuoširdžiai apie darbą keramikos dirbtuvėje pasakojo ilgametis „Molinuko“ dalyvis Donatas. Eksponuojamuose kūriniuose svarbią vietą užima linijos, detalės, raštai ir žinoma svarbiausia įvairiausios faktūros. Matėsi jog dirbinių technika, spalvų, faktūrų ir originalių įdėjų gausa lepino ir džiugino pirmąsyk į šią parodą susirinkusius lankytojus. Stipri, iš pirmo žvilgsnio trapių darbų galia nepaliko abejingų. Galbūt todėl atidarymo lankytojai ilgai nenorėjo skirstytis, vis sugrįždavo ieškodami ir atrasdami naujų, įdomių detalių. Visus mus, savo nuoširdumu, sužavėjo lankytoja, dalyvavusi pristatyme, knygų vaikams autorė Afemija paskaičiusi ir padovanojusi naujai išleistą vaikų knygelę.
Biblioteka, savo ruožtu, atsidėkodama padovanojo mums dar ekskursiją su gidu į Agluonėnų etnografinę sodybą. Tai vienas iš išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių, statytų 1898m.
Vasario 15 d. nemažas globos namų gyventojų ir darbuotojų būrys susirinko tradiciškai paminėti vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Ši diena svarbi kiekvienam lietuviui, pagerbiami kovotojai už laisvę Lietuvoje. Susibūrę visi kartu prisiminėme šiek tiek istorijos, skaitėme eiles, žiūrėjome vaizdinę medžiagą skirtą šiai dienai. Vasario 16- oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje. Minėdami šią dieną, mes turime pakankamai motyvų pamąstyti apie savo protėvių politinę kultūrą ir jų drąsą. Ši diena mums primena, visas Lietuvos laisvės kovas, simbolizuoja nepriklausomybės metų pasiekimus.
Globos namuose vyko renginys, skirtas Šv.Valentino dienai. Ši šventė jau tapo tradicine ir yra organizuojama kiekvienais metais mūsų globos namuose. Renginio metu vyko žaidimai ir atrakcijos, kiekviena socialinė grupė atėjo pasiruošusi po sugalvotą žaidimą, kuriuose noriai dalyvavo globos namų gyventojai. Išradingumo atliekant užduotis gyventojams tikrai netrūko, poroms teko atlikti įvairiausias užduotis, po kurių nugalėtojai buvo apdovanojami „saldžiais“ prizais. Na o renginį vainikavo diskoteka.
Macikų socialinės globos namai, Užgavėnių rytą tapo pilni velnių, raganų ir visokių kitokių persirengėlių. Kaukių eisena aplankė visus korpusuose esančius gyventojus, užimtumo būrelius, kviesdami į Užgavėnių šventę. Susirinkę sporto aikštelėje persirengėliai ir svečiai stebėjo „Kanapinio“ ir „Lašininio“ rungtynes. Rolę turintys „Ubagai“ visų išmaldos prašė, o „Žydelis“ gražiu gyvenimu džiaugėsi. Kur buvus ir „Giltinė“ atėjo visus išgąsdindama, „Daktarai“- visiems sergantiems vaistus dalino, čigonės, gražuolės, žavėjo ir apgaudinėjo. „Kanapinis“ laimėjęs kovą, traukiant virvę: - išvarė „Lašininį“, sudegino „Morę“ ir visus pakvietė blynų ir košės valgyti bei gira užsigerti.
Socialinėje grupėje ,,Neužmirštuolė“ paminėjome Duonos dieną. Gyventojos sužinojo, jog nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies, padeda gydyti akių ligas, žaizdas...
Duonos istorija labai ilga. Ilga ir garbinga. Tačiau šiandien gyvendami pašėlusiame ritme, nebesusimąstome, jog tai ką valgome kasdien – ne tik maistas, bet ir didžiulė vertybė, kurią turime branginti.